K. Rudokas: ar paveldas gali tapti problemų sprendimo ir ateities kūrimo platforma?

Svarbiausios | 2021-06-21

Ar kada susimąstėte, kiek gali papasakoti aplinka, kurioje esate, objektai, kurie jus supa? Tai ne tik gali pasakyti, kokia praeitis vyravo kadaise, bet taip pat informuoti apie tai, kas galbūt laukia ateityje. Apie šias paveldo praeities ir ateities sąsajas KTU leidyklos „Technologija“ išleistoje knygoje Totalinis paveldas rašo architektūros ir statybos instituto mokslininkas Kastytis Rudokas, teigiantis, kad ilgainiui galime sulaukti tokio miesto raidos etapo, kuriame matysime visas įmanomas miesto versijas viename.

Nors daugeliui paveldo reikšmė atrodo aiški, tačiau autoriaus įžvalgos sąvoką „totalinis“ susieti su totaliniu futbolu iš dalies ima keisti nusistovėjusią paveldo sampratą. Monografijos autoriaus teigimu, totalinis futbolas – tai taktinė žaidimo sistema, kai komandoje yra daug talentingų žaidėjų ir jie visi gali žaisti bet kuriuo metu, bet kurioje pozicijoje, bet kas su bet kuo. Būtent tokio tipo futbolo sistemą galima glaudžiai susieti su paveldu. „Totalinis paveldas, kaip pavadinimas, paveldo struktūrai suteikia tai, kad jis yra kažkas dabartyje, atėjęs iš praeities ir vienaip ar kitaip parinktas kaip mums svarbus tapatybės dalykas, kuris formavosi per tam tikrą apibrėžtą laiko tarpą“, – totalinio paveldo reikšmę aiškina K. Rudokas.

Monografijoje bandoma parodyti, kad bet koks mieste esantis objektas, įvykis, architektūros artefaktas ar urbanistinis ansamblis, nepriklausomai nuo to, kada jis buvo ar dar tik bus pastatytas, gali būti bet kur erdvėje ir laike, ir mes nebeturime apibrėžto fakto, kuris, pavyzdžiui, paaiškintų, kad tam tikras namas yra pastatytas 1938 m. K. Rudoko teigimu, pereinama prie suvokimo lygmens, kad paveldu tampa tie namai, kurie dar tik bus pastatyti. Įprasta manyti, kad paveldas mus pririša prie objektų, laiko ir erdvės, tačiau, kaip teigiama šioje monografijoje, sąvoka „totalinis“ panaikina prisirišimą prie konkretaus taško erdvėje ir laike, panašiai kaip totaliniame futbole.

Knyga „Totalinis paveldas“ iš dalies atitinka sudėtingo kūrinio apibūdinimą, tačiau, anot autoriaus, kartais pakanka tik įdėti daugiau pastangų ir noro, kad suprastum ir sudėtingiausius dalykus. „Jeigu egzistuoja koks sudėtingesnis dalykas, tai natūraliai prireikia daugiau laiko jam „pramušti“. Tad ir šią knygą skaitant tam tikro pasirengimo reikia“, – sako K. Rudokas. Su šia tema dar tik pradedantiems susipažinti skaitytojams puikiai pasitarnaus monografijoje pateikti sąvokų paaiškinimai ir papildomi šaltiniai, nuosekliai sužymėti tekste. Kalbėdamas apie savo skaitytoją, autorius teigia, kad ji bus tinkama visiems, gebantiems priimti kitokį požiūrio tašką: „Ši monografija nėra bestselerio tipo, tačiau ir intencija buvo ne tokia. Manau, kad bet kas, kas gali priimti kitokio požiūrio tašką į miestą, realybę, daiktus, šią knygą gali skaityti ir ją gerai suprasti. Vis dėlto geriausiai ji tiks tiems, kurie domisi šia tema tiek moksliškai, tiek vedami asmeninio smalsumo.“

Svarbi monografijoje vyraujanti mintis – paveldo santykis su praeitimi ir ateitimi. Autoriaus teigimu, tas, kas turi ateitį, tas turi ir stiprų paveldą. Paveldo turinys daugiau ateina iš ateities, o ne iš praeities, kaip įprasta manyti. „Monografijoje bandyta parodyti, kad paveldas yra ateities dalykas. Apskritai, tai mes turime dvi jėgas – regresą ir progresą, kurios visą laiką tarsi grumiasi. Tačiau netgi pats regresas yra progreso dalis, ir mes kartais žiūrėdami į realybę galime matyti, kaip pasirinktas neprogresyvus, nešiuolaikiškas sprendimas peršoka artimąją ateitį ir iš karto pereina į tolimąją ateitį. Tiek regresas, tiek progresas dirba kartu dėl to paties tikslo, ir čia atsiranda jų visapusiškumas.“

Monografijoje kur kas labiau pasineriama į numanomą ateitį ir galimą miestų bei žmonių būvį, pasitelkiant noopolio sąvoką, kuria sakoma, kad ateityje žmonija įeis į tokį gyvenimo būvį, kuris vadinsis „skystuoju pasauliu“ – bus takus, susijęs. Monografijoje autorius, vartodamas kvantinės mechanikos terminus, siūlo idėją, kad noopolis bus su savimi susietas – visiškai dialektikai priešingas dalykas. „Įsivaizduokite, kad mes turime miestą, kuris prasideda nuo taško A ir eina iki taško B. Ir jeigu nagrinėjame miesto istoriją klasikiniu metodu, matome tų taškų įvykius, kurie ir lemia būtent tokią tarp jų esančią rodyklę, – įprastą miesto nagrinėjimą aiškina K. Rudokas. – O kas, jeigu mes galėtume praplėsti kiekvieną pasirinkimą, kuris veda nuo A iki B, ir galėtume matyti ne tik tuos pasirinkimus, bet išplėsti pasirinkimų variaciją ne nuo to, kas įvyko ar koks pastatas buvo kada nors pastatytas, bet galėtume matyti bendrą vaizdą ne tiktai to, kas įvyko, bet ir to, kas galėjo įvykti. Kiekviena skirtinga konfigūracija būtų pakeitusi trajektoriją, einančią nuo taško A iki taško B, – taip noopolio vaizdinį atskleidžia monografijos autorius. Galimai tokio vaizdinio egzistavimas galėtų padėti matyti miestą su visomis jo įmanomomis versijomis ir galbūt galėtume matyti netgi visai kitokius civilizacijos pradžios taškus. Trumpai tariant, noopolis būtų visų įmanomų miesto versijų sujungimas į vieną visumą. Vis dėlto, pasak K. Rudoko, toks galimas miesto vaizdinys dar nėra iki galo apibrėžtas, o pats autorius nesiūlo metodų, tačiau teikia išskirtinį požiūrį skaitytojams, kurie domisi šia tema ir siekia praplėsti savo žinių lauką.

Pasak autoriaus, bene didžiausią postūmį monografijai parašyti jam suteikė dvi gajos ir šiuolaikiniame pasaulyje itin rimtos problemos: technologijos ir dirbtinio intelekto daromos socialinės pasekmės bei klimato kaitos problemos. „Būtent šios dvi problemos skatino mane pagalvoti, kur paveldas veikia ir kaip noopolis yra susietas pats su savimi. Paveldą turėtume naudoti kaip žinias, kurias abstrahavę ir susintetinę mes matysime bendrąsias priemones, padėsiančias patobulėti,“ – teigia autorius. Kad tiek sociume, tiek jo erdvėje vyrautų darna, svarbu, kad ne tik miestas būtų susijęs su įvairiomis versijomis, bet ir asmuo būtų susietas su kitais žmonėmis ir taip įgytų daugiau nuomonių įvairovės: „Manau, kad ateities žmogus bus atsisakęs dalies savo individualumo, nes dabar jis labai daug iš mūsų atima,“ – apie ateities miesto žmogų svarsto monografijos „Totalinis paveldas“ autorius K. Rudokas.

Knygą galite įsigyti e-parduotuve.ktu.edu

Kitos naujienos