Vasario 27-ąją Valstybinė lietuvių kalbos komisija Lietuvos mokslų akademijoje jau dešimtą kartą įteikė apdovanojimus už lietuvių kalbos puoselėjimą. Nuo 2016 metų apdovanojimai skiriami už reikšmingus lietuviškos terminijos kūrimo darbus, mokslo kalbos puoselėjimą ir visuomenės kalbinį švietimą.
Skulptūrėle „Sraigė“ (autorius Rokas Dovydėnas) šiemet apdovanota ir Kauno technologijos universiteto leidyklos „Technologija“ redaktorė Eglė Dumskytė. E. Dumskytė jau dvidešimtus metus siekia redaguojamų tekstų kokybės. Jos veiklos laukas – dalykinė, mokslinė literatūra: fizinių, socialinių ir humanitarinių mokslo sričių, ekonomikos, sociologijos, vadybos ir administravimo, chemijos, fizikos, informatikos ir kitų mokslo krypčių leidiniai (mokslo monografijos, mokslo studijos, tų krypčių vadovėliai ir mokomosios knygos bei informaciniai leidiniai). KTU leidyklos redaktorei E. Dumskytei įteiktas ir diplomas už ilgametį mokslinių ir mokomųjų leidinių redagavimą, taip pat lietuvių kalbos puoselėjimą bendradarbiaujant su leidinių autoriais dėl tekstų kalbos taisyklingumo ir stilingumo bei prisidedant prie naujų lietuviškų mokslinių terminų kūrimo ir ugdant mokslininkų kalbinę kompetenciją, jų kalbinį sąmoningumą.
Jubiliejinius apdovanojimus įteikė VLKK pirmininkė dr. Violeta Meiliūnaitė ir Lietuvių kalbos instituto direktorė, VLKK narė, Laureatų atrankos komisijos pirmininkė dr. Albina Auksoriūtė. Laureatus pasveikino LMA prezidentas prof. habil. dr. Jūras Banys, LR Seimo Pirmininko pavaduotojas, Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkas dr. Paulius Saudargas, LR Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas akad. prof. habil. dr. Artūras Žukauskas, LR Kultūros komiteto pirmininkas prof. Vytautas Juozapaitis, LR švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.
Sveikinant apdovanotuosius užsiminta ir apie dirbtinio intelekto įtaką kalbos raidai. Prof. habil. dr. Artūras Žukauskas pastebėjo, kad kalbininkams ypač svarbu susipažinti su dirbtinio intelekto galimybėmis, nes „jeigu jis papuls į rankas tų, kurie nelabai apie tai supranta, netolimoje ateityje susidursime su dideliais iššūkiais ir nuostoliais. Tikėtina, kad ateities apdovanojimai bus teikiami už įveiktus iššūkius šioje srityje ir technologijų pritaikymą kalbos puoselėjimui bei humanistikos plėtrai“.
Duodama interviu žiniasklaidai, redaktorė E. Dumskytė papasakojo, kas paskatino pasirinkti lituanistės kelią. „Nuo pat mažens labai mėgau skaityti knygas, ieškoti tekstuose taiklių, įdomių žodžių, sklandesnių sakinių, turinio ir jį išreiškiančios kalbinės formos santykio. Buvo smalsu, kiek gramatikos, rašybos, skyrybos niuansai lemia teksto kokybę. Troškau gilintis į aiškią, logišką, tikslią, gyvą, vaizdingą kalbą. Pati ir pedagogų padedama suvokiau, kad turiu kalbinę klausą, nuovoką, kas labai svarbu redaguojant tekstus. Taigi visa tai ir lėmė mano pasirinkimo kelią“.
Taip pat atsakydama į klausimą, kokių sričių tekstai reikalauja daugiausia pastangų, redaktorė minėjo socialinių sričių tekstus. „Šių tekstų sakiniai labai ilgi, o viena iš mokslinio stiliaus savybių – teksto glaustumas. Trumpiau pasakyta mintis visada tikslesnė ir aiškesnė. Be to, socialiniuose tekstuose daug vartojama veiksmažodinių daiktavardžių, o tai jau pažodinio vertimo iš anglų kalbos į lietuvių padarinys. Lietuvių kalbai būdinga vartoti veiksmažodžius ar jų formas. Nors ir kitų mokslo sričių tekstus redaguoti nėra lengva dėl terminų gausos, sudėtingo turinio ir kitų dalykų, tačiau socialiniai tekstai reikalauja daugiausia pastangų“.
Paklausta apie ateities lituanisto iššūkius ir perspektyvas, redaktorė atsakė: „Tikėtina, kad ateityje daugės tekstų, sukurtų dirbtinio intelekto programomis. Nors naudojant šias programas atpažįstamas rašymo stilius: taisyklinga pastraipos struktūra, dažnas raktinių žodžių pakartojimas, gramatiškai gana taisyklinga kalba, tačiau kalbos stilistikos, terminų taisyklingos darybos, netgi, mano galva, kalbos logiškumo prasme dirbtinis intelektas neatstos redaktoriaus darbo. O juk terminologija yra greičiausiai auganti ir kintanti dabartinės bendrinės kalbos žodyno dalis“.
Renginį lietuvių poetų dainomis užbaigė dainuojantys aktoriai Saulius Bareikis ir Olegas Ditkovskis.
Visos bendruomenės vardu sveikiname redaktorę Eglę Dumskytę ir džiaugiamės, kad puoselėjama Universiteto leidinių kalbos kokybė!
