KTU leidykla „Technologija“ pristato naują mokslo monografiją, kurioje analizuojamas mašininio vertimo žinomumas, pripažinimas ir kokybė. Tyrimu siekta išsiaiškinti, kaip visuomenė vertina šias technologijas ir jų taikymą. Siekiant išsamumo, buvo taikomi įvairūs metodai – derintos kiekybinės ir kokybinės apklausos, atlikta interviu analizė ir naudoti žvilgsnio sekimo eksperimentai, leidę giliau pažvelgti į vartotojų elgseną ir vertinimus.
Tyrimais siekta nustatyti mašininio vertimo priimtinumą ir gauto teksto tinkamumą galutiniam vartotojui ir jo poreikiams. Svarbi tyrimo dalis – mašininio vertimo kokybės vertinimas, apimantis kalbinį tikslumą ir bendrą loginį gauto teksto tikslumą.
Pasak monografijos autorių kolektyvo dr. Ramunės Kasperės, dr. Jolitos Horbačauskienės, prof. dr. Vilmantės Liubinienės, Jurgitos Motiejūnienės, dr. Martyno Patašiaus ir dr. Irenos Patašienės, mašininis vertimas palengvina ir padeda įveikti kalbinį barjerą įvairiose kasdienėse situacijose, palengvina bendravimą ir informacijos perdavimą, ypač daugiakalbėse aplinkose.
Mokslo monografijoje daugiausia dėmesio skirta mašininio vertimo naudojimui Lietuvoje, siekiant ištirti ir įvertinti naudojimą ir pritaikomumą visuomenėje, ypač skirtingose socialinėse grupėse. Tyrimas skirtas visuomenės požiūriui į mašininį vertimą ir gautų rezultatų pritaikomumui ir kokybei vertinti.
Lietuvos akademinės leidyklos vis aktyviau reaguoja į didėjantį susidomėjimą dirbtiniu intelektu ir mašininiu vertimu, todėl KTU leidykla taip pat įtraukia šias temas į savo leidybos kryptis.
„Siekdami atliepti šiuolaikines mokslo ir technologijų tendencijas, skiriame dėmesį temoms, susijusioms su dirbtiniu intelektu. Mašininis vertimas padeda didinti turinio prieinamumą, jis leidžia greičiau ir ekonomiškiau versti mokslinius tekstus, todėl Lietuvos mokslininkų darbai tampa pasiekiami platesnei tarptautinei auditorijai, o akademiniai leidiniai vis dažniau publikuojami keliomis kalbomis.
Mašininis vertimas dar nėra pakankamai tikslus, todėl dažniausiai jis naudojamas tik kaip pradinė vertimo priemonė – galutinį tekstą vis tiek tenka kruopščiai taisyti ir redaguoti vertėjui ar redaktoriui“, – sako KTU Leidybos skyriaus vadovė Jurgita Ivanauskaitė.
Monografijos autoriai mano, kad ši knyga padės geriau suprasti technologijų poveikį visuomenei ir prisidės prie skaitmeninio raštingumo didinimo, skatindama platesnes diskusijas šia tema.
„Autorių atlikti moksliniai tyrimai padės įvairiapusiškai suprasti, kaip skirtingos socialinės grupės suvokia, naudoja ir vertina mašininio vertimo technologijas: jų patogumą, praktiškumą bei galimas rizikas. Taip pat šia tema autoriai įgyvendina projektą „Dirbtiniu intelektu grįstų mašininio vertimo technologinių sprendimų poveikis visuomenei (DIMtech)“, kuriuo siekiama ištirti mašininio vertimo technologijų taikymo galimybes ir iššūkius įvairiose srityse“, – teigia J. Ivanauskaitė.
KTU leidyklos atstovai tikisi, kad leidinių šiomis temomis daugės, nes sparčiai besivystančios technologijos skatina aktyviai diskutuoti ir atlikti išsamesnius tyrimus.
Knygą kviečiame skaityti ebooks.ktu.edu arba įsigyti e-parduotuve.ktu.edu.
