Atstovaudama universiteto leidžiamai literatūrai, KTU leidykla „Technologija“ jau 22-ąjį kartą dalyvavo tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“. KTU leidykla, kaip ir kasmet, prisidėjo prie Lietuvos visuomenės švietimo – mugėje pristatė netradicinį parodos stendą ir kvietė susipažinti su naujausiomis universiteto knygomis.
Apie tai, kaip sekėsi Vilniaus knygų mugėje, kokių leidinių dairėsi lankytojai ir kokios nuotaikos tvyrojo, paprašėme papasakoti KTU leidyklos „Technologija“ vadovės Jurgitos Barcevičienės.
Šiemet Vilniaus knygų mugė tiek mūsų leidyklai, tiek kitiems dalyviams buvo išskirtinė. Dėl koronaviruso pandemijos suvaržymų iki paskutinių dienų nebuvome visiškai užtikrinti, kad mugė įvyks. Visas pasiruošimas reikalavo apgalvojimo ir kantrybės, laimei, leidyklos komanda buvo nusiteikusi kūrybiškai ir optimistiškai.
Šįkart knygų mugę aplankė kur kas mažiau dalyvių negu ankstesniais metais, nepaisant to, ji išlieka didžiausias renginys Lietuvoje. Akivaizdu, kad po ilgų suvaržymų knygų mylėtojai pasiilgę gyvų susitikimų su autoriais, diskusijų ir pokalbių.
Šiais metais mugės organizatoriai ypač daug dėmesio skyrė lankytojų ir dalyvių saugumui, buvo draudžiama gausiai būriuotis prie stendo, o mugės dalyviai įsipareigojo nuolat dezinfekuoti liečiamus paviršius. Laimei, leidyklos dizaino grupės vadovė iš anksto buvo apgalvojusi sprendimą, kaip paruošti tokį stendą, kad skaitytojai galėtų jį apeiti iš visų pusių ir išvengti susibūrimų vienoje vietoje.
Yra nemažai leidinių, kuriuos mes vadiname „klasika“, kad ir tie patys aukštosios matematikos pagrindų vadovėliai. Tokių leidinių į knygų mugę vežamės kiekvienais metais, nes jų teiraujasi tiek būsimieji, tiek jaunesniųjų kursų studentai.
Šiemet leidinių pagrindinės temos buvo apie klimato kaitą, gamtinio kraštovaizdžio taršą, mokymosi strategijas ir sunkumus, lyderystę Lietuvos organizacijose, nekilnojamojo turto pokyčius užgriuvus COVID-19 pandemijai, architektūrą ir jos filosofiją ir kt.
Kaip ir kasmet, taip ir šiemet sulaukėme skaitytojų, kurie teiravosi, ką naujo leidykla išleido. Taip pat buvo ir tokių, kurie ieškojo leidinių, susijusių su jų darbu ar tam tikra juos dominančia sritimi. Pavyzdžiui, skaitytojai aktyviai ieškojo knygų apie elektroniką, kompiuterių architektūrą, programavimą, apskaitą ir finansus, klimato kaitą, domėjosi leidyklos išleistas žodynais.
Šiemet stende stengėmės priminti visuomenei, kad minime Lietuvos universiteto 100-ąjį jubiliejų, tad vyko diskusija apie tai, kokia švietimo vertė šiuo metu, kas yra sukurta ne per dieną ar dvi, o per visus 100 metų.
Kaip jau visi žino, pirmąją knygų mugės dieną Ukrainoje prasidėjo neramumai, todėl ši tema kaip niekad buvo labai svarbi. Tokiais momentais net ir nenorėdamas susimąstai, kad viskas, ką iki šiol sukūrei, dėl ko stengeisi, gali būti sužlugdyta per vieną dieną.
Mūsų universiteto leidyklos knygos yra kokybiškos ir puikiai reprezentuoja universitetą. Dėl leidinių kokybės gana dažnai knygų mugėje sulaukiame skaitytojų ir kitų leidėjų puikaus įvertinimo. Pastebime, kad mus kopijuoja, bet tai nėra blogai, nes esame geras pavyzdys kitiems. Tad akivaizdu, kad knygų mugė reikalinga ne tik skaitytojams, bet ir leidėjams. Žinoma, jau ne tie laikai, kai tik nauja knyga galėjo paskleisti universiteto mokslinius pasiekimus Lietuvai ir pasauliui, bet knygų leidyba ligi šiol išlieka universiteto prestižinė veikla, turinti išskirtinę išliekamąją vertę.
Tokios knygų mugės dar niekada nebuvo, nes atėjo laikas, kai įprastas šypsenas pakeitė susirūpinę veidai ir pokalbiai apie šalia vykstantį karą, o įvadinės kalbos prasidėdavo tylos minute ir susirinkusiųjų tariamais žodžiais „Slava Ukraini“ (liet. Šlovė Ukrainai!).
Šiuo metu gyvename istorijos perrašymo laikotarpiu, tad natūraliai prisimenama rašytojo Tomo Vaisetos frazė: „Galvoti apie literatūrą – net labai gerą – taip pat sunku, nes vis atrodo, kad turėtum kažką daryti. Tas jausmas turbūt mus visus vienija.“
Visos knygų mugės metu vykę knygų pristatymai ir diskusijos vienaip ar kitaip būdavo susiję su Ukrainoje vykstančio karo tema.
Tiek universitetas, tiek leidykla tiesiogiai esame susiję bendradarbiaudami su Ukrainos mokslininkais. Šiuo metu leidžiamas trikalbis (lietuvių, rusų ir ukrainiečių kalbomis) leidinys, taigi norėtųsi tikėti, kad leidyba, nors ir šiek tiek, galės prisidėti prie Ukrainos mokslininkų palaikymo.
KTU leidykla ir spaustuvė „Technologija“ teikia ne tik leidybos, bet ir dizaino, maketavimo, spaudos paslaugas. Visi leidiniai yra recenzuojami ir jiems keliami ypač aukšti turinio, kalbos, spaudos ir kiti reikalavimai. Iš KTU leidykloje išleistų knygų mokosi ne tik KTU, bet ir kitų Lietuvos universitetų studentai, gilinantys savo žinias praktikai.
Daugiau apie leidyklą: https://leidykla.ktu.edu/
