Mokytis verslo duomenų analitikos žaidžiant – misija įmanoma?

Svarbiausios | 2021-09-27

Egzistuoja daugybė mokymosi procesą palengvinti galinčių priemonių: muzika, tam tikros programėlės telefone, programos kompiuteriuose ir kt. Tačiau kai kalbama apie verslą, duomenų analitiką ir ekonominius procesus, sugalvoti mokymosi metodą, kuris būtų ir įdomus ir naudingas, nėra taip lengva. Remdamasi Prancūzijos mokslininkų patirtimi, Lietuvos mokslininkų komanda rado būdą, kaip verslo duomenų analitikos procesą paversti labiau įtraukiančiu ir skatinančiu konkurencingumą. Profesorius Eugenijus Bagdonas, Irena Patašienė, Martynas Patašius ir Evaldas Vaičiukynas, Vytautas Skvernys, Dalia Kunigėlienė ir Irena Stanislava Bajorūnienė kviečia išbandyti žaidimą „Kietas riešutas“, kuris padės pajusti tikro verslininko patirtį. Autoriai ir KTU leidykla „Technologija“ pristato mokomąją knygą Verslo duomenų analitika: žaidimas „Kietas riešutas“.

„Kietas riešutas“ – ne šiaip sau… 

Frazė „kietas riešutas“ jau nuo seno reiškia tai, kas yra sunkiai įveikiama, kam galbūt prireikia daug laiko ir pastangų siekiant kažką suprasti ar įgyvendinti. Tikriausiai panašios intencijos vedamas buvo sugalvotas ir verslo duomenų analitiką padedančio perprasti žaidimo „Kietas riešutas“ pavadinimas. Kaip teigia idėjinis žaidimo autorius ir pradininkas profesorius Eugenijus Bagdonas, žaidimo sistemą jis perprato greitai, tačiau pasitaikė kitų kliūčių. Taip jis prisimena 1994 m. sukurto žaidimo pradžią: „Prancūzijos atstovai sutiko pasidalyti dalijamąja medžiaga, tad grįžęs namo sėdau prie programos „Excel“ ir pasidariau vienus žaidimo metus. Tačiau kitų jau negalėjau žaisti, kadangi programa „Excel“ nepritaikyta ciklams daryti, – apie pirmuosius techninius iššūkius pasakoja profesorius. – Taigi kreipiausi į kolegą Vytautą Skvernį, kad šis padarytų man „Excelio“ tipo žaidimą. Iš pradžių sako: „Tai čia juokų darbas! Po poros dienų atnešiu.“ Bet praėjo savaitė – Vyto nėra. Galiausiai jis man sako, kad reikia programuotojo, nes sunku ciklą padaryti „Exceliu“. Tada jis kreipėsi į Ireną, kuri, kaip aš vadinu, buvo profesionali programerė. Tai ji sėdo ir padarė pirmąjį žaidimo variantą.“

Kadangi vienas pagrindinių žaidimo principų yra konkurencija, profesorius neslepia, kad bene daugiausia laiko ir pastangų reikėjo rinkos modeliui sukurti: „Nors žaidime ir surašytos lentelės, o veiksmus padaryti nėra sudėtinga, visa esmė – rinkos modelio parašymas. O tai yra sunkiausia dalis ir kartu mūsų komercinė paslaptis: jeigu nėra konkurencijos parametrų, tada nėra ir rinkos, o kai nėra rinkos, lieka tik grynas skaičiavimas be konkurencijos.“

Duomenų analitika žaidime

Nors šios mokomosios knygos pavadinimas aiškiai rodo, kad tiek leidinys, tiek pats žaidimas susijęs su duomenų analitika, tačiau ši dalis ne visada buvo reikšmingiausia. Kaip teigia daktaras Evaldas Vaičiukynas, naujausioje žaidimo dalyje pateikiama ne nauja žaidimo versija, o naujausia analitinės dalies versija, sukurta pasitelkus naujausius įrankius. „Kai nuo 2015 m. atsirado analitikos sistema „Power BI“ – labai gražus, dailus įrankis, jis padėjo visumą pateikti vizualiai daug gražiau ir daug efektyviau, nei anksčiau grafikai būdavo pateikiami „XS“ ataskaitose. „Power BI“ įrankis tinka siekiant atlikti interaktyvesnę ir spartesnę analizę, o tai paskatino parašyti ir naująją knygelės versiją“, – pasakoja E. Vaičiukynas. Visgi darbas su duomenų analitikos sritimi žaidime nėra susijęs tik su patogumu. E. Vaičiukyno manymu, svarbi ir duomenų pateikimo išvaizda: „Viena žaidimo pusė yra ta, kad žaidėjai susipažįsta su apskaita – žaidžia, konkuruoja, bet kai susikaupia duomenys, kurie nėra išvaizdūs, jie saugomi duomenų bazėje. Pats žaidimas dar yra tobulintinas, pritaikomas šių dienų standartams, todėl jis nėra toks labai išvaizdus.“ Tačiau bendrai autoriai sutaria dėl vieno – išvaizda šiame žaidime lemia mažiausiai. Svarbiausia – suprasti pateiktus skaičius, atlikti istorinę analizę: kaip jie kito laike, palyginti su konkurentais, o tada jau galima imtis ir analitinės dalies. „Būtent ši analitinė dalis ir atkreipė mano dėmesį – čia yra daug skaičių, todėl reikia analitiškai į tai pažiūrėti. Tai ir prisijungiau prie kūrybinės žaidimo komandos“, – pasakoja E. Vaičiukynas.  

 Techniniai pokyčiai

Kaip pasakoja žaidimo kūrėjai, „Kietas riešutas“ glaudžiai siejasi su šiomis dienomis vyraujančia ekonomika ir koja kojon eina kartu su technologijų raida. Kaip pasakoja daktarė Irena Patašienė, kintant informacinėms technologijoms, kartu turėjo keistis ir jų sukurtas žaidimas bei jo versijos: „Pirmoji buvo kuriama DOS aplinkoje, antroji – „Windows“ aplinkoje, trečioji – internetinė (naudojant MS SQL ir MySQL sistemas), dabartinė versija yra perkeliama į saugesnę, t. y. virtualių mašinų, erdvę“, – teigia viena iš žaidimo bendraautorių. Kalbėdami apie techninius pokyčius žaidime, bene didžiausiu pokyčiu autoriai įvardija tai, kad žaidimas pakeistas iš DOS versijos į internetinę. „Tai labiausiai matoma, nes taip kur kas paprasčiau naudoti žaidimą, nereikia duomenų pervedinėti iš naujo po kelis kartus, pakanka sprendimą suvesti vos vieną kartą. Dėl to duomenis galima analizuoti gudriau“, – teigia informatikas Martynas Patašius. Anot profesoriaus E. Bagdono, nepaisant privalomų technologinių pokyčių, žaidimo modelis (jo branduolys) yra likęs tas pats, tačiau jis tik suaktualintas pagal dabartines kainas, pinigus ir kitus dalykus, kurie padėtų žaidimui pridėti daugiau realumo. „Rašydami kainas atsižvelgiame ir į rinką, kad studentas, eidamas pro prekybos centrą, matytų, jog nurodyta žaidime kaina yra reali“, – apie žaidimo detales pasakoja profesorius. Žaidimo evoliucija iš technologinės pusės negąsdina žaidimo „Kietas riešutas“ pradininko E. Bagdono. Priešingai – profesorius džiaugiasi patobulėjusia žaidimo sistema. „Dabar gali viską padaryti greičiau: ir paruošti medžiagą susisteminti, ir pasinaudoti duomenų bazėmis, ir parodyti, kaip tie duomenys atrodo praktikoje, kada kaupiasi darant apskaitą, įmonės operacijas. Visa tai galime turėti vienoje vietoje, nekaupdami popierinių variantų, kas parodo šiuolaikinių IT technologijų galimybes“, – džiaugiasi E. Bagdonas. 

Teorinis pasirengimas svarbus, bet nebūtinas

Skaitytojams, kurie nesusiduria su skaičiais, apskaita ar įmonės valdymo praktika, knygos autorių pasakojimas apie žaidimą ir jo galimybes gali kelti lengvą sumišimą. Tačiau, kaip teigia autoriai, žaidimas nėra toks sudėtingas, kaip gali pasirodyti. „Galima gana lengvai susidaryti blogą įspūdį, kad reikia daug žinių. Man irgi iš pirmo žvilgsnio tie terminai pasirodė ne visi suprantami kaip informatikui, bet čia toks pirmas įspūdis, – savo pastebėjimais dalijasi E. Vaičiukynas. – Kai žaidime pradedi priiminėti sprendimus, kažką pasiskaitai, tada kur kas geriau supranti, kas vyksta žaidime. Gilintis galima ir žaidimo metu, jeigu sunku susigaudyti.“ Visgi informatikos specialistas pabrėžia, kad norint įgyti gilesnių žinių, reikėtų išmanyti bazinių modulių dalykus: įvadą į apskaitą, finansinę apskaitą, buhalterijos pagrindus ir kt. E. Vaičiukynui antrina ir M. Patašius. Jo manymu, galbūt iš pradžių studentui gali reikėti paaiškinti tam tikras sąvokas, tačiau net jeigu su šia sritimi žaidėjas neturi nieko bendra, vienos paskaitos visiškai užtenka, kad perprastų žaidimą. Pasak autorių, naujojo mokomojo leidinio „Verslo duomenų analitika: žaidimas „Kietas riešutas“ visiškai užtenka tiems, kurie nori suprasti žaidimą ir jį išbandyti.

Orientavimasis ne į mases, o studentus

Tikriausiai nemažai skaitytojų susimąstė: „Kodėl apie žaidimą sužinau tik dabar?“ Atsakymas paprastas – autoriai šiuo žaidimu nebando pasiekti masių. Svarbiausias siekis – padėti ekonomikos ir informatikos sričių studentams įtvirtinti sukauptas žinias. Dėl šios priežasties žaidimas kai kuriuos iš pirmo žvilgsnio gali sutrikdyti, kadangi, kaip teigia E. Vaičiukynas, žaidime nėra jokio žaidimams įprasto grafinio vaizdo: „Iš principo ten lentelės, skaičiukai ir tiek – primityvus duomenų apvalkalas. Norint pritraukti daugiau visuomenės dėmesio, tikriausiai vertėtų daugiau dėmesio skirti žaidimo dizainui, galbūt pakaktų tvarkingesnio lentelių išdėstymo, patogesnių pasirinkimų ir kt.“ 

Žaidimas „Kietas riešutas“ nuo pat pradžių buvo naudojamas verslo studijų įvadui. „Kadangi patys kūrėme šią verslo programą, turėjome idėją, kad studentus iškart supažindinsime su visomis šiai sferai būtinomis sritimis: rinkodaros, finansų, apskaitos ir kt., – žaidimo sukūrimo tikslą prisimena profesorius E. Bagdonas. – Žaidėjai turi priimti gamybos ir rinkodaros sprendimus, analizuoti vyraujančias kainas.“ Todėl žaidžiant „Kietą riešutą“ galima išmokti tiek vadovauti, tiek dirbti komandoje. Kadangi šis žaidimas yra studijų programos dalykas, tai kartu jis teikia ir tam tikrą žinių bagažą, kurį studentai įsisavina žaisdami.

Knygą kviečiame įsigyti: e-parduotuve.ktu.edu

Kitos naujienos