Išleistas pirmasis vadovėlis lietuvių kalba apie dirbtinį intelektą

Svarbiausios | 2023-01-04

Kuo reikšmingas dirbtinis intelektas (DI)? Kaip į šią mokslo sritį žvelgia visuomenė? Atsakymus į šiuos klausimus galima rasti KTU Dirbtinio intelekto centro vadovės, Informatikos fakulteto profesorės Agnės Paulauskaitės-Tarasevičienės ir KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto docentės, mokslo grupės „Stochastinių, ekonominių bei medicininių sistemų matematinis modeliavimas“ narės Kristinos Šutienės parašytame vadovėlyje Intelektikos pagrindai“.

Inovatyvia mokslo sritimi susidomėjusios tyrėjos dalijasi mintimis, kaip sekėsi rengti tokio pobūdžio vadovėlį, ir pasakoja apie savo veiklą šioje srityje.

Kaip dirbtinis intelektas keičia pasaulį?

Paklaustos, koks yra DI tikslas, mokslininkės vienbalsiai sutaria – gerinti žmonių gyvenimą. Pasak K. Šutienės, versle DI gali padėti vykdyti darbuotojų atranką ar pakeisti rutininius darbus, be to, DI padeda naršyti internete ar socialiniuose tinkluose, apsipirkti ir planuoti keliones. Žinoma, dažniausiai vartotojas to nė nepastebi.

Su tuo sutinka ir A. Paulauskaitė-Tarasevičienė: „DI funkcijos apima prognozavimą, defektų, anomalijų aptikimą, vaizdų apdorojimą, tam tikrų objektų aptikimą ir atpažinimą.“

DI ilgainiui taps kiekvienos gyvenimo srities dalimi. Anot K. Šutienės, DI transformuoja pasaulį.

„Nėra tokios srities, kurios DI anksčiau ar vėliau nepaliestų, jei dar to nepadarė“, – teigia mokslininkė.

Nepaisant to, nereikia vadovautis nepagrįstomis baimėmis, kad robotai ir DI nurungs žmogų ir atims iš jo darbą. A. Paulauskaitė-Tarasevičienė yra įsitikinusi, kad DI gali būti naudingas visose sferose – nereikia galvoti, kad DI kuriamas tam, kad pakeistų žmogų.

„Jos turi asistuoti žmogui ir padėti kurti tikslesnius, greitesnius, novatoriškus sprendimus, kurie mūsų gyvenimą daro geresnį, komfortabilesnį, paslaugas kokybiškesnes, o daiktus – išmanius ir funkciškus“, – paaiškina KTU DI centro vadovė.

Iššūkis apie DI rašyti lietuviškai

Atliepdamos visuomenės poreikį geriau suprasti DI, mokslininkės per dvejus metus parengė išsamų ir inovatyvų vadovėlį. Tai ypač laukta knyga, nes, pasak autorės K. Šutienės, DI kaip disciplina yra itin sudėtinga, o vadovėlis suteikia galimybę mokytis intelektikos pagrindų lietuviškai.

„Kartu leidinys populiarina pačią discipliną ir supažindina su daug skirtingo tipo DI metodų. Kiekvieno iš jų veikimas yra detalizuojamas išsamiais pavyzdžiais, kuriuose gausu iliustracijų“, – sako KTU MGMF docentė.

Ji atkreipia dėmesį, kad, nepaisant gausios informacijos anglų kalba, gebėti skaityti daug specifinių terminų turinčios mokslo srities leidinį tikrai nėra lengva netgi ne pirmus metus universitete studijuojantiems studentams.

„Be to, norime prisidėti prie DI terminologijos lietuvių kalba plėtojimo, nes rašant vadovėlį ir ieškant lietuviškų atitikmenų įsitikinome, kad daugeliu atveju verčiama skirtingai arba tiesiog paliekamas sulietuvintas angliškas terminas. Iš tiesų labai trūksta šios srities terminų žodyno. Galbūt šis vadovėlis bus kažkam pirmasis žingsnis gilinantis į DI įvairovę. Tai jau būtų laimėjimas“, – tikina K. Šutienė.

Paulauskaitė-Tarasevičienė džiaugiasi, kad knyga skirta ir plačiajai Lietuvos visuomenei, norinčiai suprasti pagrindinius DI principus iš matematinės perspektyvos.

„Tai knyga ne vien IT studentams, bet ir kitų sričių specialistams (mechanikams, ekonomistams, chemikams ir t. t.), kuriems taip pat svarbu suprasti, kaip veikia DI algoritmai. Deja, trūksta literatūros lietuvių kalba, galinčios paaiškinti algoritmų ir duomenų analizės principus be programinio kodo ir pateiktų gana aiškius trumpus pavyzdžius, pademonstruotų jų sprendimą nuo pradžių iki galo. Todėl tikimės, kad šis vadovėlis bus naudingas ir reikalingas platesniam profesiniam ratui, neapsiribojant tik studentais“, – teigia KTU IF profesorė.

DI ir jaunoji karta

Paklaustos, ar jaunoji karta jau mokykloje turėtų mokytis apie DI, vadovėlio autorės sutinka, kad svarbu išlaikyti balansą. K. Šutienė įsitikinusi, jog kur kas svarbiau, kad besimokantieji turėtų tvirtų matematikos ir informatikos žinių, nes tik tada DI metodai taps suprantami. Siekiant sudominti jaunąją kartą DI technologijų galimybėmis, šių metodų demonstracijas galima pasitelkti jau mokykloje.

Paulauskaitė-Tarasevičienė tikina, kad šiuo metu yra vykdomas bandomasis projektas trylikoje Lietuvos mokyklų. Projekto metu devintokai susipažins su DI ir atliks įvairias su tuo susijusias užduotis.

„Labai svarbu po truputį įtraukti tam tikras DI tematikas į inžinerijos ar informatikos pamokas, kad moksleiviai įgytų tam tikrų žinių ir supratimo apie DI. Taip bus lengviau nuspręsti, ar juos domina DI mokslas ir tolesnės studijos šioje srityje“, – sako A. Paulauskaitė-Tarasevičienė.

Produktyvi mokslininkių veikla

Vadovėlio autorės turi ilgametę patirtį DI srityje ir intensyviai dirba siekdamos prisidėti prie DI integravimo Lietuvoje. Tai paskatino imtis sudėtingo darbo ir išleisti išsamų vadovėlį lietuvių kalba. Autorių siekis – kuo aiškiau pateikti DI naudą bei tyrinėjimų rezultatus – įkvepia. Uždavus klausimą, kodėl šį vadovėlį ėmėsi rašyti kartu, autorės tikina, kad jos – puiki komanda.

„Dirbti kartu yra lengviau, nes gerai viena kitą pažinodamos galime paskatinti imtis net ir didžiausių iššūkių. Ypač kai yra abipusis palaikymas ir pasitikėjimas“, – tikina K. Šutienė.

Šiai nuomonei pritaria ir A. Paulauskaitė-Tarasevičienė: „Vadovėlio DI tematika rašymas yra labai ilgas ir kruopštus procesas. Nors tai buvo daugiau nei dvejus metus trunkantis procesas, mūsų su Kristina ilgametė draugystė ir vienodas požiūris į informacijos pateikimą, kokybę leido sukurti vientisą vadovėlį, nepaisant to, kad Kristina daugiau domisi matematika, o aš – informatika. Manau, tai dar kartą parodo, kad šios dvi mokslo sritys yra labai artimos ir būtinos DI moksle.“

Kadangi DI tampa vis reikšmingesnis kasdieniame žmonių gyvenime, susidomėjimas šia sritimi akademiniame pasaulyje auga. Mokslininkės tikisi, kad, pasirodžius šios srities pirmajam vadovėliui lietuvių kalba, su įvairiais DI metodais susipažins ne tik informatikos srities bei kitas disciplinas pasirinkę studentai, bet ir plačioji visuomenė.

Vadovėlį galite įsigyti: e-parduotuve.ktu.edu

Autoriai: Agnė Paulauskaitė-Tarasevičienė, Kristina Šutienė
Leidėjas: KTU leidykla „Technologija“
Išleidimo metai: 2022
Viršelis: kietas
Puslapių skaičius: 296
ISBN: 978-609-02-1807-5
e-ISBN: 978-609-02-1806-8
Kalba: lietuvių

© KTU leidyklos „Technologija“ nuotraukos
© KTU leidyklos „Technologija“ nuotraukos

Trumpai apie autores

Prof. Agnė Paulauskaitė-Tarasevičienė jau daugiau nei dešimt metų yra tyrimų ir studijų mentorė, tarptautinių leidyklų mokslo publikacijų bendraautorė ir recenzentė. Profesorė – viena iš keturių Lietuvos mokslininkų, dalyvaujančių UNESCO dirbtinio intelekto etikos ir rekomendacijų teikimo ir vertinimo procese. Mokslo tyrimų sritys apima mašininio mokymo algoritmus, vaizdų apdorojimo technologijas, DI etiką, išmaniąsias valdymo sistemas ir daiktų internetą.

Doc. Kristinos Šutienės moksliniai tyrimai susiję su finansų rizikos vertinimu ir modeliavimu, taip pat sprendimų priėmimu taikant finansų matematikos, DI ir duomenų mokslo metodus. Docentė papildomai domisi ir statistiniu modeliavimu sprendžiant medicinos uždavinius. Mokslininkė yra Lietuvos matematikų draugijos bei tarptautinės asociacijos „Institute of Data Science and Artificial Intelligence“ narė.