Paauglių tikslai nelygioje visuomenėje: ar visi paaugliai yra „pasirengę kilti“?

Svarbiausios | 2023-01-18

KTU leidykla „Technologija“ išleido Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų dr. Rasos Erentaitės, dr. Rimanto Vosyliaus, dr. Saulės Raižienės, dr. Aldonos Augustinienės, dr. Beritos  Simonaitienės monografiją „Pasiruošę kilti: paauglių tikslai nelygioje visuomenėje“.

Vienas iš esminių kriterijų, rodančių paauglių sėkmingą raidą ir brandą, yra tas, ar paauglys turi ateities perspektyvą, siekių, tikslų. Tikslų, motyvacijos stoka gali lemti nesėkmingą paauglių gyvenimą: netinkamą karjeros pasirinkimo kelią, nepasitikėjimą savimi ir kitais.

Kadangi tyrimų, kuriuose būtų analizuojami psichologiniai socialinės nelygybės aspektai ir mechanizmai, pasigendama ir tarptautiniu lygiu, KTU autoriai, siekdami prisidėti prie šios tyrimų krypties plėtros, dvejus metus vykdė tęstinį mokslinį tyrimą „Tikslų laboratorija“, kuriuo išanalizavo skirtingoje aplinkoje augančių paauglių tikslus ir motyvaciją.

Mokslininkai drąsiai klausia – ar visi paaugliai Lietuvoje yra „pasirengę kilti“, tai yra ar turi aiškius tikslus, siekia palankios socialinės padėties ateityje, tiki savo galimybėmis pasiekti asmeninius tikslus? Šiuolaikiniai paaugliai auga gilėjančios socialinės nelygybės sąlygomis. Todėl šios mokslo monografijos autoriai išsikėlė užduotį atskleisti, kaip Lietuvos paauglių socialinė-ekonominė-kultūrinė aplinka atsispindi jų motyvacijos aspektuose, ir įvertinti, ar paauglystėje suformuoti tikslai ir siekiai gali padėti jauniems žmonėms įveikti socialinės nelygybės iššūkius.

Keletas svarbių tyrimo rezultatų

Atlikę šį tyrimą, mokslininkai pateikia itin įdomių įžvalgų. Vienas iš nerimą keliančių rezultatų – tik kas dešimto paauglio aplinka gali būti vertinama kaip visapusiškai palanki ekonominiu, socialiniu, kultūriniu požiūriu.

Tyrimo vadovė psichologė dr. Rasa Erentaitė, vadovavusi rengiant monografiją, sako, kad tyrimo rezultatai atskleidė demotyvuojantį nepriteklių poveikį jauniems žmonėms. „Mūsų tyrimas rodo, kad kasdieniai nepritekliai reikšmingai apriboja paauglių tikslus, ateities lūkesčius ir motyvaciją siekti savo tikslų. Net labai gerai mokykloje besimokančių, bet su nepritekliais susiduriančių paauglių ateities siekiai gerokai žemesni nei bendraamžių iš palankios aplinkos“, – teigia tyrėja.

Monografijos bendraautorė edukologė dr. Berita Simonaitienė pastebi ir kitą tyrimu atskleistą tendenciją – daugelis nepriteklių patiriančių paauglių negali įvardyti konkrečių tikslų, neturi aiškių ateities siekių.

Tokie tyrimo rezultatai verčia giliai susimąstyti apie šių dienų paauglių padėtį ir ieškoti sprendimų. Autoriai pateikia nemažai rekomendacijų, kaip galime padėti paaugliams užsibrėžti asmeninius tikslus, kokią aplinką turime sukurti ne tik visuomenėje, bet ir šeimoje.

Monografijos aktualumas

Anot recenzento MRU Edukologijos ir socialinio darbo instituto prof. Romano Prakapo, nors mokslo monografijos tyrimų laukas orientuojamas į psichologijos mokslo lauką ir tyrimo teorinės prielaidos grindžiamos konkrečių psichologijos teorijų pasirinkimu, tačiau radiniai itin svarbūs platesniam būsimų tyrėjų ir praktikų ratui: pedagogams, socialiniams darbuotojams, mediatoriams, vaikų teisių apsaugos specialistams, paauglių tėvams.

Kaip teigia VU Filosofijos fakulteto psichologijos instituto recenzentė prof. dr. Roma Jusienė, vienoje mokslo monografijoje būtų sudėtinga atskleisti ir pristatyti visus šio įspūdingo tyrimo rezultatus: „Tikiuosi ir linkiu, kad jie toliau būtų skelbiami mokslo ir mokslo populiarinimo leidiniuose, pasiektų ne tik akademinę bendruomenę, bet ir su paaugliais dirbančius ugdytojus, sveikatos specialistus, pačius paauglius bei jų tėvus ar globėjus.“

Tyrėjai tikisi, kad naujas leidinys atkreips ir žiniasklaidos dėmesį į aptariamas problemas ir paskatins plačiau diskutuoti visuomenėje apie tai, kokias raidos sąlygas kuriame Lietuvos paaugliams, kaip norime, kad Lietuvoje jaustųsi jauni žmonės, ir kokią norėtume, kad jie matytų savo ateitį.

Mokslo monografiją kviečiame įsigyti: e-parduotuve.ktu.edu

Autoriai: Rasa Erentaitė, Rimantas Vosylis, Saulė Raižienė, Aldona Augustinienė, Berita Simonaitienė
Leidėjas: KTU leidykla „Technologija“
Išleidimo metai: 2022
Viršelis: kietas
Puslapių skaičius: 192
ISBN: 978-609-02-1815-0
e-ISBN: 978-609-02-1814-3
Kalba: lietuvių

© KTU leidykla „Technologija“ nuotraukos

© KTU leidykla „Technologija“ nuotraukos
© KTU leidyklos „Technologija“ nuotraukos

Apie autorius

Rasa Erentaitė

Socialinių mokslų (psichologija) daktarė, tyrinėjanti asmens motyvaciją, tapatumą ir agentyvumą. Ji analizuoja, kaip jauni žmonės mato save, savo ateitį, kaip geba siekti savo tikslų ir įveikti aplinkos kliūtis. Savo tyrimų klausimus kelia remdamasi socialinio teisingumo, lyčių lygybės ir socialinės įtraukties požiūriu. Pastaraisiais metais vadovauja paauglių tikslų ir mokymosi pasiekimų tyrimams, kuria eksperimentinius duomenų analitikos įrankius. Ji taip pat yra mokslinio žurnalo Identity redkolegijos narė, Europos paauglystės tyrimų asociacijos atstovė Lietuvai.

Rimantas Vosylis

Socialinių mokslų (psichologija) daktaras, Mykolo Romerio universiteto Psichologijos instituto profesorius. Jo tyrimų laukas – jaunuolių psichosocialinės brandos procesas. Jis tiria, kaip finansinė šeimos padėtis formuoja jaunų žmonių tapatumo raidą, gyvenimo siekius ir gyvenimo kelią, domisi tėvų finansinės paramos reikšme tampant suaugusiuoju. Jis dalijasi ekspertine duomenų analizės, pažangių statistinių metodų taikymo patirtimi, gilinasi į latentinių kintamųjų modelius raidos psichologijos tyrimuose. Jis taip pat yra mokslinio žurnalo Emerging Adulthood vyresnysis redaktorius.

Saulė Raižienė

Socialinių mokslų (psichologija) daktarė, Vilniaus universiteto Psichologijos instituto profesorė. Turi ilgametę patirtį atliekant raidos ir edukacinės psichologijos tyrimus, kuriuose nagrinėja vaikų ir paauglių optimalaus funkcionavimo veiksnius. Jos pastarųjų metų tyrimai yra skirti mokinių akademinės motyvacijos ir savireguliacijos mechanizmams aiškinti, didelį dėmesį skiriant motyvacinės aplinkos kūrimui edukaciniame procese.

Aldona Augustinienė

Socialinių mokslų (edukologijos) daktarė, Kauno technologijos universiteto Socialianių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto docentė. Jos mokslinių tyrimų sritys yra mokinių ir mokytojų karjeros sprendimai, socialinės atsakomybės ugdymas, pedagogų rengimas, mokymosi strategijos ir aplinkos. Ji yra duomenų bazės „Lituanistika“ ekspertė, dviejų tarptautinių žurnalų redkolegijos narė, profesinių organizacijų: Europos edukacinių tyrimų asociacijos (ir LETA), Nacionalinės distancinio mokymo asociacijos ir Europos raidos psichologų asociacijos narė.

Berita Simonaitienė

Socialinių mokslų (edukologijos) daktarė, Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto docentė. Beveik dvidešimt metų dirba KTU edukologijos tyrimų grupėje, yra „Geros mokyklos koncepcijos“ rengėja. Mokslinio domėjimosi sritys: besimokanti mokykla, mokymosi būdai, mokytojų kompetencijos, mokymosi strategijos ir aplinkos. Ji yra Europos edukacinių tyrimų asociacijos (ir LETA) narė.